Iki savo sveikatos problemų apie feritiną beveik negalvodavau. Tai buvo tiesiog vienas iš daugelio rodiklių kraujo tyrimų lape, į kurį turbūt nebūčiau atkreipusi didesnio dėmesio.
Viskas pasikeitė tada, kai mano pačios geležies atsargos beveik išseko.
Tuo metu dar nežinojau, kad sergu celiakija. Jaučiausi prastai, vargino įvairūs simptomai, krito svoris, o aš vis ieškojau atsakymo, kas vyksta su mano organizmu. Mažas feritinas buvo dar viena dėlionės dalis, tačiau tuomet nesupratau, kaip ji susijusi su visa kita.
Tik vėliau, kai man buvo nustatyta celiakija, šis ryšys tapo daug aiškesnis.
Supratau, kad geležies stoka sergant celiakija nėra atsitiktinis sutapimas. Ir ne visada problema yra ta, kad su maistu gauname per mažai geležies. Negydoma celiakija pažeidžia plonąją žarnyną – būtent ten, kur organizmas turi pasisavinti geležį ir kitas jam reikalingas maistines medžiagas.
Todėl šiandien į mažą feritiną žiūrėčiau kitaip. Klausčiau ne tik, kaip papildyti išsekusias geležies atsargas, bet ir to, kas man atrodo dar svarbiau:
kodėl jos sumažėjo?
🌿Kodėl geležies stoka ir celiakija dažnai susijusios?
Kad suprastume šį ryšį, pirmiausia reikia prisiminti, kas vyksta sergant celiakija.
Kai celiakija sergantis žmogus vartoja glitimą, imuninė sistema reaguoja ir pažeidžia plonosios žarnos gleivinę bei jos gaurelius. O būtent plonojoje žarnoje organizmas pasisavina didelę dalį su maistu gaunamų maistinių medžiagų.
Geležis daugiausia pasisavinama pradinėje plonosios žarnos dalyje – toje pačioje srityje, kurią celiakija dažnai pažeidžia. Kai gleivinė pažeista, sumažėja plotas, per kurį organizmas gali pasisavinti maistines medžiagas. Todėl gali prasčiau pasisavinti ir su maistu gaunama geležis.
Man šis paaiškinimas padėjo suprasti vieną labai svarbų dalyką: geležies gali trūkti ne tik todėl, kad jos per mažai gauname su maistu. Kartais jos gauname pakankamai, tačiau organizmas negali jos tinkamai pasisavinti.
Būtent todėl geležies stoka ir geležies stokos anemija yra gerai žinomos celiakijos išraiškos. Kai kuriems žmonėms sumažėjusios geležies atsargos ar anemija net tampa viena pirmųjų užuominų, paskatinančių ieškoti celiakijos – kartais dar tada, kai ryškių virškinimo simptomų visai nėra.
🌿Kartais celiakija prasideda ne nuo pilvo
Kalbėdami apie celiakiją dažniausiai pirmiausia pagalvojame apie virškinimo sutrikimus – pilvo skausmus, pūtimą, viduriavimą ar svorio kritimą. Tačiau liga ne visada pasireiškia taip.
Kartais viena pirmųjų užuominų gali būti geležies stoka ar geležies stokos anemija, net jei ryškių virškinimo simptomų nėra. Žmogus gali ilgą laiką jaustis pavargęs, silpnesnis, prasčiau toleruoti fizinį krūvį, o pilvo skausmų ar kitų aiškių virškinimo sutrikimų visai nejausti.
Man labai taikliai šią situaciją apibūdina viena mintis:
kartais kraujo tyrimas pradeda pasakoti istoriją, kurios pilvas dar nepapasakojo.
Būtent todėl, kai nustatoma geležies stoka ir nėra aišku, kodėl ji atsirado, verta ieškoti jos priežasties. Viena iš galimų priežasčių yra celiakija. Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros kokybės instituto (NICE) gairėse rekomenduojama atlikti serologinius tyrimus dėl celiakijos žmonėms, kuriems nustatoma nepaaiškinama geležies, vitamino B12 ar folatų stoka.
Žinoma, mažas feritinas savaime nereiškia, kad žmogus serga celiakija. Geležies atsargos gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Tačiau jei geležies stoka nepaaiškinama arba kartojasi, celiakija yra viena iš galimybių, kurią verta aptarti su gydytoju.
Jeigu celiakija dar tik įtariama, svarbu nepadaryti dar vienos klaidos – neatsisakyti glitimo savo nuožiūra prieš atliekant tyrimus. Pradėjus beglitimę dietą per anksti, celiakijos tyrimų rezultatai gali tapti mažiau patikimi. Todėl diagnostikos laikotarpiu svarbu vartoti glitimą, o beglitimę dietą pradėti tik atlikus reikalingą ištyrimą ir gavus gydytojo rekomendacijas.
🌿Mažas feritinas ir anemija – ne tas pats
Kalbėdami apie geležies stoką dažnai pirmiausia žiūrime į hemoglobiną. Jeigu jis normalus, gali atrodyti, kad ir su geležimi viskas gerai. Tačiau taip yra ne visada.
Feritinas padeda įvertinti organizmo sukauptas geležies atsargas, o hemoglobinas yra vienas pagrindinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama, ar žmogui jau išsivystė anemija.
Geležies atsargos gali pradėti sekti anksčiau, nei sumažėja hemoglobinas. Todėl gali būti situacija, kai feritinas jau yra mažas, tačiau hemoglobino rodiklis dar išlieka normos ribose.
Kitaip tariant:
„Mano hemoglobinas normalus, vadinasi, geležies netrūksta“ – nebūtinai yra teisinga išvada.
Tačiau ir vieno feritino skaičiaus nereikėtų vertinti visiškai atskirai. Feritino kiekį kraujyje gali paveikti, pavyzdžiui, organizme vykstantis uždegimas – tokiu atveju jo rodiklis gali būti didesnis ir ne taip tiksliai parodyti tikrąsias geležies atsargas.
Todėl vertinant, ar žmogui trūksta geležies, gydytojas atsižvelgia ne tik į feritiną ar hemoglobiną, bet ir į kitus tyrimų rezultatus bei bendrą žmogaus sveikatos būklę.
🌿Kas vyksta su geležimi nustačius celiakiją?
Po diagnozės labai norisi tikėti paprasta seka:
atsisakau glitimo → žarnynas sugyja → geležies atsargos atsistato → pradedu jaustis gerai.
Bendra kryptis iš tiesų tokia. Laikantis griežtos beglitimės dietos, plonosios žarnos gleivinė gali gyti, o kartu gali gerėti ir maistinių medžiagų, tarp jų geležies, pasisavinimas. Tačiau tai nevyksta per vieną dieną. Jei iki diagnozės geležies atsargos buvo stipriai išsekusios, organizmui reikia laiko jas atkurti.
Diagnozės dieną organizmas juk neatsuka laikrodžio atgal.
Kartais vien žarnyno gijimo ir beglitimės mitybos nepakanka – geležies stoką reikia gydyti papildomai. Ar reikalingi geležies preparatai, kokie ir kiek laiko juos vartoti, priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl tai reikėtų aptarti su gydytoju.
Mano feritinas: nuo 0,58 iki 65,58
Kai šiandien pasižiūriu į savo kraujo tyrimus, skirtumas tarp dviejų skaičių atrodo milžiniškas.
2025 m. rugpjūtį mano feritinas buvo vos 0,58 μg/L. 2026 m. birželį – 65,58 μg/L.
Žinoma, tai tik mano istorija. Iš šių skaičių negalima spręsti, kaip greitai turėtų atsistatyti kito žmogaus geležies atsargos ar kokį feritino rodiklį jis turėtų pasiekti. Mano atveju geležies stoka buvo gydoma, o tuo metu jau laikiausi beglitimės dietos.
Tačiau man šie du tyrimai parodė kai ką, ko kasdienė savijauta ilgą laiką neleido taip aiškiai pamatyti: organizmas gali po truputį atsistatyti net tada, kai pats dar nejauti didelio pokyčio.
Feritinui gerėjant, neišnyko visi simptomai ir staiga nepradėjau jaustis visiškai sveika. Sveikimas po celiakijos diagnozės buvo daug lėtesnis ir ne toks tiesus, kaip tikėjausi.
Tačiau kraujo tyrimuose jau galėjau pamatyti labai konkretų pokytį – mano geležies atsargos atsistatė.
Ir tai tapo vienu iš įrodymų, kad sveikimas gali vykti tyliau, nei tikimės.
🌿O jeigu geležies atsargos neatsistato arba vėl sumažėja?
Jeigu jau sergi celiakija, tokioje situacijoje labai lengva pirmiausia pagalvoti:
vadinasi, kažkur vis dar gaunu glitimo.
Ir tai iš tiesų yra viena iš galimybių, kurią verta įvertinti. Galbūt beglitimėje mityboje liko nepastebėtas glitimo šaltinis, o gal kasdienybėje pasitaiko kryžminės taršos. Tačiau vien glitimu paaiškinti sumažėjusias geležies atsargas būtų per paprasta.
Geležies stoka gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių – kraujo netekimo, gausių menstruacijų, nepakankamo geležies kiekio mityboje, sutrikusio jos pasisavinimo ar kitų sveikatos problemų. Todėl net ir žmogui, kuriam celiakija jau diagnozuota, neatsistatanti ar pasikartojanti geležies stoka turėtų būti vertinama plačiau.
Man ši mintis atrodo svarbi ne tik kalbant apie geležį. Gavus vieną diagnozę labai lengva pradėti ja aiškinti kiekvieną vėliau atsiradusį simptomą ar pasikeitusį tyrimo rezultatą. Tačiau ne kiekvienas sveikatos pokytis sergant celiakija būtinai yra celiakijos pasekmė.
Todėl jeigu geležies atsargos neatsistato taip, kaip tikėtasi, arba po kurio laiko vėl pradeda mažėti, verta kartu su gydytoju ieškoti priežasties, o ne savarankiškai vis labiau siaurinti savo mitybą.
🌿Ką verta stebėti po celiakijos diagnozės?
Po diagnozės labai daug dėmesio natūraliai skiriame glitimui.
Mokomės skaityti etiketes, saugotis kryžminės taršos, pertvarkome virtuvę, stebime celiakijos antikūnų pokyčius.
Tačiau vien tuo priežiūra nesibaigia.
Celiakija gali būti susijusi ne tik su geležies, bet ir su kitų maistinių medžiagų stoka, nes aktyvi liga pažeidžia žarnyno absorbcinį paviršių.
Todėl tolesnėje priežiūroje svarbu vertinti bendrą savijautą, simptomus, mitybą ir, pagal individualią situaciją, reikalingus kraujo tyrimus. NICE rekomenduoja celiakija sergantiems žmonėms kasmetinę sveikatos būklės peržiūrą, kurios metu prireikus sprendžiama ir dėl konkrečių kraujo tyrimų. Vien celiakijos serologinių tyrimų nepakanka nustatyti, ar glitimas visiškai pašalintas iš mitybos.
Man pačiai patinka į tai žiūrėti ne kaip į dar vieną sąrašą tyrimų.
Greičiau kaip į galimybę pamatyti, ar organizmas po truputį susigrąžina tai, ko jam trūko.
🌿Ar geležies atsargas galima atkurti vien maistu?
Visavertė mityba yra svarbi ir prieš celiakijos diagnozę, ir po jos. Tačiau jeigu geležies atsargos jau labai sumažėjusios, vien dažniau valgyti geležies turinčius produktus gali nepakakti.
Geležies stokos gydymas priklauso nuo jos dydžio, priežasties, žmogaus sveikatos būklės ir nuo to, kaip toleruojami bei pasisavinami geležies preparatai. Aktyvios celiakijos metu geriamosios geležies pasisavinimas taip pat gali būti apsunkintas dėl pažeistos žarnyno gleivinės.
Todėl savarankiškai pradėti vartoti dideles geležies dozes vien dėl nuovargio nėra gera išeitis.
Pirmiausia verta žinoti, ar geležies iš tiesų trūksta ir kodėl jos trūksta. O jau tada kartu su gydytoju spręsti, kaip tas atsargas geriausia atkurti.
🌿Ką būčiau norėjusi žinoti apie geležies stoką anksčiau
Jeigu galėčiau grįžti į laiką prieš savo celiakijos diagnozę, į mažą feritino skaičių žiūrėčiau visai kitaip. Ne tik kaip į laboratorinį rodiklį, kurį reikia kuo greičiau „pataisyti“, bet ir kaip į signalą, kad verta ieškoti priežasties, kodėl geležies atsargos sumažėjo.
Mažas feritinas savaime nepasako, kad žmogus serga celiakija, kaip ir nuovargis nebūtinai reiškia geležies stoką. Tačiau jeigu geležies stoka yra nepaaiškinama, kartojasi arba geležies atsargos po gydymo vėl senka, man atrodo, svarbu neapsiriboti vien klausimu, kaip jas papildyti.
Man pačiai geležies stoka vėliau tapo viena iš dėlionės dalių, padėjusių geriau suprasti savo celiakijos istoriją. Todėl šiandien, pamačiusi mažą feritiną, klausčiau ne tik „Kuo jį pakelti?“, bet ir „Kodėl jis nukrito?“ Kartais būtent antrasis klausimas gali nuvesti daug toliau.
🌿Dažniausiai užduodami klausimai apie geležies stoką ir celiakiją
🌿Šaltiniai
- NICE. Coeliac disease: recognition, assessment and management (NG20).
- Freeman HJ. Iron deficiency anemia in celiac disease. World Journal of Gastroenterology, 2015.
- Talarico V. ir kt. Iron Deficiency Anemia in Celiac Disease. Nutrients, 2021.
- Kreutz JM ir kt. Narrative Review: Nutrient Deficiencies in Adults and Children with Treated and Untreated Celiac Disease. Nutrients, 2020.
