🌿 Kai man buvo nustatyta celiakija, atrodė, kad pagaliau radau atsakymą. Po ilgų ieškojimų ir nesėkmingų bandymų suprasti, kas vyksta su mano organizmu, tikėjausi, kad dabar prasidės sveikimas.
Todėl labai nustebau, kai praėjus mėnesiui savijauta vis dar nebuvo tokia, kokios tikėjausi.
Vėliau praėjo dar keli mėnesiai, tačiau dauguma simptomų niekur nedingo.
Būtent tada supratau, kad glitimo atsisakymas ir savijautos pagerėjimas ne visada vyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
Pradėjau ieškoti atsakymo į klausimą, kuris, manau, kyla daugeliui žmonių:
Kiek iš tikrųjų užtrunka pasijusti geriau po celiakijos diagnozės?
🌿Trumpas atsakymas
Jeigu ieškote trumpo atsakymo, jis būtų toks:
- kai kurie žmonės pagerėjimą pajunta per kelias savaites;
- daugeliui reikšmingesni pokyčiai atsiranda per kelis mėnesius;
- žarnyno gijimas gali trukti dvejus metus ar net ilgiau;
- jeigu simptomai išlieka, kartais verta ieškoti ir kitų priežasčių, ne tik celiakijos.
Viena dažniausių klaidų po diagnozės – tikėtis, kad pagerėjimas bus greitas ir tolygus. Tačiau realybėje daugelio žmonių savijauta gerėja bangomis: būna geresnių savaičių, po kurių vėl gali ateiti sunkesnis etapas.
Svarbiausia suprasti, kad nėra vieno atsakymo, kiek laiko užtrunka pasijusti geriau po celiakijos diagnozės, nes kiekvieno žmogaus organizmas gyja skirtingai.
🌿Mano istorijoje viskas neprasidėjo nuo celiakijos diagnozės
Tiesą sakant, mano istorija prasidėjo gerokai anksčiau.
Pirmieji simptomai visai neatrodė susiję su celiakija.
Jaučiau gumulo pojūtį gerklėje. Kaupėsi gleivės. Pykino. Nei iš šio nei iš to atsirasdavo sloga, sausas kosulys, gerklės skausmas, nors nebuvau peršalusi.
Po valgio dažnai būdavo sunku suprasti, kodėl savijauta vėl pablogėjo.
Tuo metu daugiausia buvo kalbama apie refliuksą. Buvo skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai.
Vėliau antibiotikais gydyta H. pylori bakterija.
Tikėjausi pagerėjimo, tačiau simptomai nemažėjo.
Priešingai – ilgainiui jų tik daugėjo.
Tik vėliau buvo nustatyta celiakija. Kartu paaiškėjo ir ryški mažakraujystė, kuri greičiausiai taip pat prisidėjo prie nuovargio ir bendros blogos savijautos.
Atrodė, kad pagaliau radau pagrindinę problemą.
Tačiau net ir pradėjus griežtai laikytis dietos be glitimo, savijauta negrįžo taip greitai, kaip tikėjausi.
🌿Ar normalu, kad po mėnesio dar blogai?
Manau, kad daugelis žmonių po celiakijos diagnozės tikisi gana greito pagerėjimo.
Kai kurie žmonės iš tiesų jau po kelių savaičių pastebi pokyčius.
Tačiau kiti labai greitai susiduria su nusivylimu, nes simptomai niekur nedingsta.
Po mėnesio dieta be glitimo dar tik tampa kasdienybe.
Daugelis vis dar mokosi skaityti etiketes.
Atpažinti kryžminės taršos rizikas.
Suprasti, ką iš tikrųjų reiškia gyvenimas be glitimo.
Be to, organizmas neatsistato per kelias savaites.
Jeigu iki diagnozės žarnynas buvo pažeistas ilgą laiką, natūralu, kad ir gijimas užtrunka.
Todėl vien tai, kad po mėnesio vis dar jaučiatės blogai, nebūtinai reiškia, kad dieta neveikia.
Apie galimas priežastis plačiau rašiau straipsnyje „Kodėl savijauta ne visada pagerėja atsisakius glitimo”
🌿O jeigu po kelių mėnesių vis dar nėra gerai?
Būtent šiame etape man pradėjo kilti daugiausia klausimų.
Atrodė, kad jau turėčiau jaustis geriau.
Tačiau dauguma simptomų vis dar buvo likę.
Vis dar jausdavau gumulo pojūtį gerklėje.
Vis dar kaupėsi gleivės.
Vis dar dažnai pykino ir pasitaikydavo šleikštulio epizodų.
Vis dar buvo dienų, kai organizmas į maistą reaguodavo visiškai neprognozuojamai.
Tai kėlė daug nerimo.
Pradėjau svarstyti:
Ar tikrai problema buvo celiakija?
Ar tikrai viską darau teisingai?
Ar neatsirado dar kažkas?
🌿Mažakraujystė taip pat gali turėti reikšmės
Vienas dalykas, apie kurį pradžioje beveik negalvojau, buvo tai, kad savijautą veikė ne tik pati celiakija.
Diagnozės metu buvo nustatyta ir ryški mažakraujystė.
Kai organizmui ilgą laiką trūksta geležies, nuovargis, silpnumas, energijos stoka ar blogesnė savijauta neišnyksta per kelias dienas.
Net ir pradėjus gydyti pagrindinę priežastį, organizmui reikia laiko atkurti atsargas.
Todėl ne visus simptomus galima tikėtis pašalinti vien per kelias savaites atsisakius glitimo.
🌿Ar visi simptomai būtinai susiję tik su celiakija?
Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos supratau savo kelyje.
Taip, celiakija buvo svarbi mano istorijos dalis.
Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad vien jos nepakanka paaiškinti visiems simptomams.
Vėliau patekau pas endobiogenikę, kuri atkreipė dėmesį ir į kitus galimus veiksnius.
Pradėjau daugiau domėtis maisto netoleravimais, žarnyno būkle, mikrobiotos tyrimais ir kitais veiksniais, kurie gali turėti įtakos savijautai.
Tai nereiškia, kad celiakija buvo neteisinga diagnozė.
Priešingai.
Tačiau supratau, kad kartais savijautą gali veikti ne viena, o kelios tarpusavyje susijusios priežastys.
Todėl jeigu po celiakijos diagnozės vis dar jaučiatės blogai, tai nebūtinai reiškia, kad dieta neveikia.
Bet tai taip pat nebūtinai reiškia, kad visus simptomus reikia aiškinti vien celiakija.
🌿Kodėl kartais atrodo, kad organizmas reaguoja į viską?
Vienas labiausiai gluminančių dalykų buvo tai, kad reakcijos ne visada buvo nuoseklios.
Prisimenu situaciją su grikiais.
Visada pirkdavau tik grikius, pažymėtus „be glitimo“, todėl buvau įsitikinusi, kad tai vienas saugiausių produktų mano virtuvėje.
Tačiau vieną kartą po jų simptomai labai sustiprėjo.
Tuo metu atrodė, kad radau naują problemą.
Pradėjau svarstyti, ar grikiai man apskritai netinka.
Tačiau vėliau juos valgiau dar ne kartą ir tokios reakcijos nebepasikartojo.
Panašiai buvo ir su pica be glitimo.
Dažniausiai po jos jausdavausi visiškai gerai.
Tačiau vieną kartą savijauta po tokios pačios picos buvo labai prasta.
Iki šiol negaliu tiksliai pasakyti, kas tuo metu įvyko.
Galbūt tai buvo kryžminė tarša.
Galbūt organizmas tuo metu buvo jautresnis.
O gal sutapo keli veiksniai vienu metu.
Tokios situacijos man keldavo daug klausimų ir versdavo abejoti, ar problema tikrai yra konkrečiame produkte. Apie tai plačiau rašiau straipsnyje „Kodėl vieną dieną tas pats produktas tinka, o kitą – ne?“
🌿Ar normalu, kad po pusės metų dar blogai?
Tai vienas sunkiausių klausimų.
Nes po pusės metų labai norisi aiškaus rezultato.
Tačiau žmonių patirtys labai skirtingos.
Vieni jaučiasi geriau gana greitai.
Kitiems pagerėjimas ateina palaipsniui.
Man sunkiausia buvo nežinomybė.
Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad gijimas gali būti lėtas, netolygus ir banguojantis, tikriausiai būčiau mažiau nerimavusi.
Šiandien žinau, kad sveikimas retai vyksta tiesia linija.
Pagerėjimas dažnai ateina ne vienu dideliu šuoliu.
Jis susideda iš daugybės mažų žingsnių, kuriuos kartais pastebime tik pažvelgę atgal.
Man pačiai labai padėjo susitelkti į mažus pokyčius kasdienybėje, apie kuriuos rašiau straipsnyje „Kaip po truputį susigrąžinau normalesnį santykį su maistu“.
🌿Kada atsistato žarnynas po celiakijos diagnozės?
Dar vienas dalykas, kurio iš pradžių nesupratau – savijautos pagerėjimas ir žarnyno atsistatymas nėra tas pats.
Simptomai gali pradėti mažėti anksčiau.
Tačiau pats žarnyno gijimas dažnai trunka gerokai ilgiau.
Literatūroje nurodoma, kad žarnyno gaurelių atsistatymas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki dvejų metų ar net ilgiau. Tiksli trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl skirtingų žmonių patirtys gali labai skirtis. Skaitydama apie celiakiją vėliau ne kartą susidūriau su ta pačia žinute – organizmui reikia laiko. Daugiau informacijos apie celiakiją ir dietą be glitimo galima rasti AOECS (Europos celiakijos asociacijų organizacija) svetainėje.
Todėl net tada, kai jaučiamės geriau, organizmas vis dar gali būti gijimo procese.
🌿Ar dabar jaučiuosi geriau?
Nors kelias nebuvo toks tiesus, kaip tikėjausi, šiandien galiu pasakyti, kad pagerėjimas tikrai įvyko.
Jis neatėjo per vieną mėnesį. Ir neatėjo per vieną stebuklingą sprendimą.
Tačiau pažvelgusi atgal matau daug dalykų, kurie pasikeitė į gerąją pusę.
Būtent todėl šiandien žinau, kad lėtesnis progresas dar nereiškia, kad jo nėra.
🌿Ką būčiau norėjusi žinoti pačioje pradžioje po celiakijos diagnozės
Jeigu šį straipsnį skaitote praėjus mėnesiui, trims ar net šešiems mėnesiams po diagnozės ir vis dar nesijaučiate taip, kaip tikėjotės, nesate vieni.
Jeigu galėčiau grįžti į pirmąsias savaites po diagnozės, sau pasakyčiau vieną žodį:
kantrybės.
Ne kiekviena blogesnė diena reiškia nesėkmę.
Ne kiekvienas simptomas reiškia, kad dieta neveikia.
Ne kiekvienas pablogėjimas reiškia naują netoleruojamą produktą.
Ir ne kiekvienas išlikęs simptomas reiškia, kad viską galima paaiškinti vien celiakija.
Kartais organizmui tiesiog reikia daugiau laiko.
Kartais reikia ieškoti ir kitų priežasčių.
Tačiau lėtas pagerėjimas dar nereiškia, kad niekas nevyksta.
🌿Todėl jeigu vis dar svarstote, kiek laiko užtrunka pasijusti geriau po celiakijos diagnozės, svarbu prisiminti, kad gijimas prasideda anksčiau, nei mes patys tai pastebime, o trunka daug ilgiau ne tikimės.
