Histaminas maiste: kodėl pradėjau į jį kreipti dėmesį?

Histaminas maiste man tapo aktualus ne iš karto.

Kai buvo nustatyta celiakija, pirmiausia atrodė, kad pagaliau turiu atsakymą. Atsisakiau glitimo, pradėjau daug atidžiau rinktis maistą, saugotis kryžminės taršos ir tikėjausi, kad dabar organizmui tereikia laiko atsistatyti.

Tačiau savijauta negerėjo taip greitai, kaip tikėjausi. Dalis simptomų išliko, todėl ilgainiui pradėjau domėtis ne tik glitimu, bet ir tuo, kaip mano organizmą veikia skirtingi maisto produktai.

Apie tą laikotarpį, kai vieną po kito įtarinėjau vis naujus produktus ir bandžiau suprasti, kodėl tas pats maistas vieną kartą atrodo tinkamas, o kitą – ne, jau pasakojau straipsnyje „Kodėl vieną dieną tas pats produktas tinka, o kitą – ne?“.

Būtent iš šių stebėjimų atsirado dar vienas klausimas – ar dalis mano reakcijų galėtų būti susijusi ne su glitimu, o su kitomis maisto savybėmis?

Taip mano akiratyje atsirado histaminas.

Ne kaip diagnozė ir ne kaip paaiškinimas viskam, ko nepaaiškino celiakija. Greičiau kaip viena iš galimų dėlionės dalių, kurią norėjosi suprasti.

Ir kuo daugiau apie ją skaičiau, tuo aiškiau darėsi, kad internete histamino tema dažnai pateikiama daug paprasčiau, nei ją vertina mokslas.

🌿Kas yra histaminas?

Histaminas nėra toksinas ar medžiaga, kurios žmogaus organizme neturėtų būti.

Priešingai – tai natūraliai mūsų organizme susidaranti biologiškai aktyvi medžiaga. Histaminas dalyvauja imuninės sistemos veikloje, yra svarbus alerginių reakcijų metu, veikia skrandžio rūgšties sekreciją, nervų sistemą ir kitus fiziologinius procesus.

Tačiau histamino galime gauti ir su maistu.

Jis priklauso biogeninių aminų grupei. Maiste histaminas gali susidaryti mikroorganizmams veikiant aminorūgštis. Todėl jo kiekis ypač aktualus kalbant apie fermentaciją, brandinimą ir tam tikrų produktų laikymą.

Tai svarbus skirtumas: histaminas nėra tiesiog dar vienas maisto ingredientas, kurį visada galėtume pamatyti produkto etiketėje.

🌿Kodėl vienuose produktuose histamino daugiau nei kituose?

Histamino susidarymui didelę reikšmę turi mikroorganizmų veikla.

Todėl didesni jo kiekiai gali būti aptinkami kai kuriuose brandintuose sūriuose, fermentuotuose mėsos gaminiuose, fermentuotose daržovėse, žuvies produktuose, vyne ir kituose fermentuotuose maisto produktuose.

Tačiau čia prasideda viena įdomiausių šios temos dalių.

Negalima sakyti, kad, pavyzdžiui, kiekviename tam tikros rūšies sūryje visada bus toks pats histamino kiekis.

Jam įtakos gali turėti žaliava, gamybos procesas, mikroorganizmų sudėtis, temperatūra, higiena, brandinimo trukmė ir laikymo sąlygos.

Todėl histamino kiekis net tos pačios kategorijos produktuose gali labai skirtis.

Būtent dėl to histamino tema nėra tokia paprasta, kaip iš pradžių gali pasirodyti.

🌿Histaminas maiste: kodėl jo kiekis nėra pastovus?

Pradėjusi tuo domėtis supratau vieną dalyką, apie kurį anksčiau beveik negalvojau: vertinant kai kuriuos maisto produktus svarbu ne tik kas tai per produktas, bet ir kas su juo vyko iki tol, kol jį suvalgiau.

Fermentacija ir brandinimas gali sudaryti sąlygas biogeniniams aminams kauptis. Tam tikrais atvejais svarbios ir laikymo sąlygos.

Tai nereiškia, kad kiekvieną skirtingą reakciją į tą patį maistą galima paaiškinti histaminu.

Tačiau ši histamino savybė padeda suprasti, kodėl sudaryti absoliutų produktų sąrašą yra taip sunku.

Produktas nėra vien jo pavadinimas.

Jo sudėtį ir savybes gali veikti ir tai, kaip jis pagamintas, brandintas bei laikytas.

🌿Kodėl man tapo svarbus maisto šviežumas?

Šviežumo klausimas buvo viena praktiškiausių priežasčių, dėl kurių histamino tema patraukė mano dėmesį.

Anksčiau daugiausia galvodavau apie produkto sudėtį ir saugumą dėl glitimo. Pradėjusi skaityti apie biogeninius aminus, ėmiau daugiau dėmesio skirti ir maisto laikymui.

Kadangi histaminas tam tikruose produktuose gali susidaryti dėl mikroorganizmų veiklos, jo kiekis gali priklausyti ir nuo laikymo sąlygų.

Tačiau čia labai lengva nueiti per toli.

Negalima nustatyti universalios taisyklės, kad, pavyzdžiui, šiandien pagamintas maistas yra „mažai histamino“, o rytoj tas pats patiekalas jau „daug histamino“. Skirtinguose produktuose procesai vyksta skirtingai, o histamino kiekio namuose išmatuoti negalime.

Todėl šviežumą vertinu ne kaip griežtą taisyklę, o kaip vieną iš dalykų, kuriuos verta pastebėti stebint savo savijautą.

🌿Kokie simptomai siejami su reakcijomis į histaminą?

Čia prasideda viena sudėtingiausių šios temos vietų.

Mokslinėje literatūroje su galimomis reakcijomis į maiste esantį histaminą siejami labai įvairūs simptomai. Gali būti minimi virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, pilvo skausmas ar viduriavimas, taip pat galvos skausmas, odos paraudimas, niežulys, dilgėlinė, širdies plakimas ir kiti simptomai.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad šie simptomai nėra specifiniai histaminui.

Pūtimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Galvos skausmas – taip pat. Tas pats pasakytina apie pykinimą, niežulį ar žarnyno veiklos pokyčius.

Todėl vien tai, kad po tam tikro produkto pasijutome blogiau, neleidžia nustatyti reakcijos priežasties.

Tarp „man po šio produkto buvo blogiau“ ir „aš netoleruoju histamino“ yra labai daug erdvės.

Man tai viena svarbiausių minčių visoje šioje temoje.

🌿Kas yra vadinamasis histamino netoleravimas?

Internete galima rasti labai paprastą paaiškinimą: organizmas nesugeba tinkamai suskaidyti histamino, todėl atsiranda jo netoleravimo simptomų.

Vienas fermentų, dalyvaujančių su maistu gaunamo histamino skaidyme žarnyne, yra diaminooksidazė – DAO.

Iš čia atsiranda populiari schema:

mažas DAO → nesuskaidytas histaminas → simptomai.

Tačiau dabartinės medicinos žinios neleidžia visko taip paprastai suvesti į vieną rodiklį.

Vadinamasis histamino netoleravimas tebėra sudėtinga ir diskutuojama sritis. Nėra vieno visuotinai pripažinto laboratorinio tyrimo, kuriuo būtų galima patikimai patvirtinti šią būklę, o vien sumažėjęs DAO aktyvumas kraujyje nėra pakankamas diagnozei nustatyti.

Tai svarbu, nes internete DAO tyrimas kartais pateikiamas beveik kaip atsakymas „taip“ arba „ne“.

Realybėje jis tokio aiškaus atsakymo nesuteikia.

Todėl savo patirties sąmoningai neapibūdinu žodžiais „aš netoleruoju histamino“.

Tiksliau būtų sakyti, kad pastebėjau galimas reakcijas į kai kuriuos maisto produktus ir pradėjau domėtis, ar viena iš galimų priežasčių galėtų būti su histaminu ar kitais maisto komponentais susijęs jautrumas.

🌿Ar egzistuoja patikimas mažai histamino turinčių produktų sąrašas?

Jeigu pradėsite ieškoti informacijos apie histaminą, greičiausiai labai greitai rasite įvairias maisto lenteles.

Dažniausiai jos atrodo maždaug taip:

žalia – galima;
geltona – riboti;
raudona – vengti.

Atrodytų, tereikia laikytis sąrašo.

Tačiau palyginus kelis tokius sąrašus galima pastebėti keistą dalyką – tas pats produktas viename sąraše gali būti leidžiamas, kitame ribojamas, o trečiame atsidurti tarp nerekomenduojamų.

Šią problemą rodo ir mokslinės apžvalgos – skirtinguose šaltiniuose pateikiami duomenys apie biogeninių aminų kiekį maiste nėra vienodi, o jų kiekis net tos pačios rūšies produktuose gali skirtis.

Kodėl?

Viena priežasčių – jau aptartas histamino kiekio maiste kintamumas.

Kita – skirtingi sąrašai ne visada vertina tą patį. Kartais į vieną kategoriją suplakami produktai, kuriuose nustatomas histaminas, kiti biogeniniai aminai ir vadinamieji „histamino liberatoriai“ – produktai, kuriems priskiriamas gebėjimas skatinti histamino išsiskyrimą organizme.

Ne visų tokių skirstymų mokslinis pagrindas vienodai tvirtas.

Todėl nenoriu „Valgau saugiai“ paskelbti dar vieno šimto produktų sąrašo ir pavadinti jo galutiniu mažai histamino turinčių produktų sąrašu.

Jis būtų labai patogus.

Tačiau patogumas ir tikslumas nėra tas pats.

🌿Kodėl nenoriu pradėti nuo ilgo draudžiamų produktų sąrašo

Gyvenant su celiakija maistas ir taip reikalauja nemažai dėmesio.

Reikia vertinti glitimą, skaityti etiketes, galvoti apie kryžminę taršą, maistą restoranuose ir kelionėse.

Todėl mane neramina požiūris, kai žmogui, pradėjusiam įtarti reakcijas į histaminą, iš karto pasiūloma ilgam atsisakyti daugybės produktų.

Pomidorų. Šokolado. Sūrio. Avokado. Fermentuotų produktų. Ir dar kelių dešimčių produktų iš internete rasto sąrašo.

Tokiu būdu mityba gali labai greitai tapti itin ribota.

Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad nepagrįstai ilgų ir griežtų eliminacinių dietų reikėtų vengti. Kai įtariamas ryšys tarp maisto ir simptomų, svarbus ne tik laikinas tam tikrų produktų ribojimas, bet ir vėlesnis jų grąžinimas bei simptomų vertinimas.

Tikslas neturėtų būti sužinoti, kiek dar produktų negaliu valgyti. Tikslas – suprasti, kas iš tiesų turi įtakos mano savijautai.

Apie tai, kaip lengva po celiakijos diagnozės pradėti vis labiau analizuoti maistą ir siaurinti savo racioną, plačiau rašiau straipsnyje „Kai gyvenimas pradeda siaurėti iki maisto ir savijautos“.

🌿Kaip į histaminą žiūriu šiandien?

Šiandien histamino nelaikau universaliu atsakymu į kiekvieną simptomą.

Jeigu po tam tikro produkto pasijuntu prasčiau, neskubu jo išbraukti vien todėl, kad internete jis yra „raudoname sąraše“.

Man daug svarbiau pasikartojimas.

Ar panaši reakcija kartojasi? Ar svarbus produkto kiekis? Ar gali būti svarbus jo šviežumas ir laikymas? Ar yra kitų galimų paaiškinimų?

Jeigu reakcija pasikartoja, tai jau yra informacija, į kurią verta pažvelgti atidžiau.

Jeigu ne – vienas atvejis dar nėra pakankama priežastis susiaurinti mitybą.

Toks požiūris man padeda išlaikyti tai, kas gyvenant su celiakija tapo labai svarbu: būti atidžiai, bet nebijoti kiekvieno maisto produkto.

Apie tai, kaip pamažu keitėsi mano santykis su maistu, rašiau ir straipsnyje „Kaip po truputį susigrąžinau normalesnį santykį su maistu“.

🌿 Histaminas man tapo ne dar vienu draudimu, o klausimu

Mano domėjimasis histaminu prasidėjo todėl, kad po celiakijos diagnozės savijauta negerėjo taip, kaip tikėjausi.

Tačiau nenoriu iš savo patirties padaryti išvados, kad jeigu žmogus atsisakė glitimo ir vis dar jaučiasi blogai, problema yra histaminas.

Tai būtų pernelyg paprastas atsakymas.

Apie tai, kodėl sveikimas po celiakijos diagnozės gali užtrukti, plačiau rašiau straipsnyje „Kiek laiko užtrunka pasijusti geriau po celiakijos diagnozės?“

Histaminas mano istorijoje atsirado vėliau – pradėjus atidžiau stebėti maisto savybes ir savo reakcijas.

Šiandien vis dar nemanau, kad turiu visus atsakymus.

Bet žinau, kad nenoriu kiekvieno simptomo paversti nauja diagnoze, o kiekvieno įtariamo produkto – dar vienu draudimu.

🌿 Kartais kelias į geresnę savijautą prasideda ne nuo dar vieno išbraukto produkto. Jis prasideda nuo tikslesnio klausimo: ką iš tiesų pastebiu savo organizme – ir ką apie tai iš tikrųjų žinome?


🌿Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra histaminas maiste?

Histaminas yra vienas iš biogeninių aminų. Maiste jis gali susidaryti dėl mikroorganizmų veiklos, todėl jo kiekis ypač aktualus fermentuotuose, brandintuose ir tam tikromis sąlygomis laikomuose produktuose. Jo koncentracija net tos pačios rūšies maiste gali labai skirtis.

Kokiuose produktuose gali būti daugiau histamino?

Didesni histamino kiekiai gali būti aptinkami kai kuriuose brandintuose sūriuose, fermentuotuose mėsos ir augaliniuose produktuose, tam tikruose žuvies produktuose, vyne ir kituose fermentuotuose maisto produktuose. Tačiau konkretus kiekis priklauso nuo gamybos ir laikymo sąlygų, todėl vien produkto pavadinimas ne visada leidžia tiksliai įvertinti histamino kiekį.

Kas yra DAO?

DAO, arba diaminooksidazė, yra fermentas, dalyvaujantis su maistu gaunamo histamino skaidyme žarnyne. Sumažėjęs jo aktyvumas svarstomas kaip vienas galimų mechanizmų, tačiau vien DAO rodiklis kraujyje histamino netoleravimo nepatvirtina.

Ar yra tyrimas histamino netoleravimui nustatyti?

Šiuo metu nėra vieno visuotinai pripažinto laboratorinio tyrimo, kuriuo būtų galima patikimai patvirtinti vadinamąjį histamino netoleravimą. Dėl to vertinama simptomų istorija, galimas ryšys su maistu ir kitos galimos simptomų priežastys.

Ar reikia atsisakyti visų daug histamino turinčių produktų?

Ne. Ilgalaikis daugybės produktų atsisakymas be aiškios priežasties gali nepagrįstai susiaurinti mitybą. Jei pastebimas pasikartojantis ryšys tarp konkretaus maisto ir simptomų, jį verta vertinti sistemiškai ir prireikus aptarti su gydytoju ar kvalifikuotu dietologu.


Į viršų