🌿 Atrodytų, sūris turėtų būti vienas paprasčiausių produktų renkantis maistą be glitimo.
Pienas, raugas, fermentai, druska – kur čia galėtų atsirasti glitimas?
Tačiau parduotuvėje viskas ne visada atrodo taip paprasta. Ant vieno sūrio nėra jokio perspėjimo, ant kito randame užrašą „gali būti glitimo pėdsakų“, trečias turi įvairių priedų, o ketvirtas pažymėtas „be glitimo“.
Ir tada natūraliai kyla klausimas:
ar sergant celiakija galima valgyti paprastą sūrį, jei ant jo nėra užrašo „be glitimo“?
🌿 Ar natūralus sūris turi glitimo?
Trumpas atsakymas – natūralus sūris glitimo neturi.
Pienas ir įprasti sūrio gamybai naudojami ingredientai savaime nėra glitimo šaltiniai. Pieno produktai priskiriami natūraliai glitimo neturintiems maisto produktams.
Todėl paprasti, be papildomų glitimo turinčių ingredientų pagaminti sūriai, pavyzdžiui, mocarela, rikota, feta, mascarpone ar natūralūs fermentiniai sūriai, iš esmės neturi glitimo.
Tačiau yra svarbus „bet“.
Natūraliai be glitimo esantis produktas ir konkretus parduotuvėje esantis gaminys nėra visiškai tas pats dalykas.
Todėl vis tiek verta perskaityti jo etiketę.
🌿Kada sūryje gali atsirasti glitimo?
Daugiau dėmesio reikia produktams, kuriuose yra papildomų ingredientų.
Tai gali būti:
- sūriai su įvairiais skonio priedais ar prieskonių mišiniais;
- sūriai su alumi;
- paniruoti sūriai;
- sūrio užtepėlės ir padažai;
- kai kurie lydyto sūrio gaminiai;
- kiti stipriau perdirbti sūrio produktai.
Tai nereiškia, kad visi šie produktai turi glitimo. Reiškia tik tiek, kad jų sudėtį verta tikrinti atidžiau, užuot sprendus vien iš žodžio „sūris“.
ES taisyklės reikalauja sudėtyje aiškiai išskirti glitimo turinčius javus, jei jie naudojami kaip produkto ingredientai.
🌿O ką reiškia „gali būti glitimo pėdsakų“?
Šis užrašas buvo viena iš priežasčių, kodėl pati pradėjau daugiau domėtis sūrių ženklinimu.
Svarbu atskirti du dalykus.
Jeigu kviečiai ar kitas glitimo turintis ingredientas yra produkto sudėtinė dalis, jis turi būti nurodytas ingredientų sąraše.
O užrašas „gali būti…“ kalba apie galimą netyčinį alergeno patekimą į produktą, pavyzdžiui, gamybos metu.
Europos Komisija nurodo, kad tokie perspėjimai gali būti naudojami esant netyčinio kryžminio užteršimo rizikai ir neturėtų pakeisti geros gamybos praktikos.
Todėl užrašas:
„gali būti glitimo pėdsakų“ nereiškia, kad glitimas yra vienas iš sūrio ingredientų.
Tačiau žmogui, sergančiam celiakija, jis kelia kitą klausimą – kokia reali kryžminės taršos rizika?
Ir vien iš trumpo užrašo ant pakuotės ne visada galime tai tiksliai nustatyti.
🌿Ar sūris privalo būti pažymėtas „be glitimo“?
Ne.
Ir tai, manau, viena svarbiausių šio straipsnio minčių.
Užrašo „be glitimo“ nebuvimas savaime nereiškia, kad sūryje yra glitimo.
Daugybė maisto produktų yra natūraliai be glitimo, nors ant jų pakuočių to niekur neparašyta.
ES teisės aktuose numatyta, kad užrašas „be glitimo“ gali būti naudojamas, kai galutiniame produkte glitimo yra ne daugiau kaip 20 mg/kg (20 ppm).
Todėl toks ženklinimas suteikia papildomos informacijos, tačiau jo nebuvimas nėra įrodymas, kad natūralus sūris netinka sergant celiakija.
🌿 Kaip aš renkuosi sūrį
Man paprasčiausia laikytis kelių taisyklių.
Pirmiausia perskaitau sudėtį.
Pienas, raugas, fermentai, druska – būtent tokių sūrių dažniausiai ir ieškau.
Daugiau dėmesio skiriu sūriams su priedais.
Prieskoniai, įvairūs skonio priedai, padažai, paniruotė ar kitos papildomos sudedamosios dalys reiškia, kad etiketę reikia perskaityti atidžiau.
Jeigu matau perspėjimą apie galimus glitimo pėdsakus ir nesu tikra, renkuosi kitą produktą arba kreipiuosi į gamintoją.
O jeigu randu tinkamą sūrį, aiškiai pažymėtą „be glitimo“, pasirinkimas tampa dar paprastesnis.
🌿Ko galima paklausti gamintojo?
Jeigu mėgstamo sūrio etiketė kelia abejonių, verta parašyti gamintojui.
Aš klausčiau ne vien:
„Ar jūsų sūris be glitimo?“
O konkrečiau:
„Sergu celiakija. Ar šis produktas tinkamas celiakija sergantiems žmonėms? Ar gamybos metu vertinama kryžminio užteršimo glitimu rizika ir ar galutiniame produkte glitimo kiekis neviršija 20 mg/kg?“
Toks klausimas gamintojui daug aiškiau parodo, kokios informacijos iš tiesų reikia.
🌿O kaip dėl sūrio ir histamino?
Čia atsiranda visai kita tema.
Sūris gali būti visiškai tinkamas glitimo požiūriu, tačiau kai kuriems žmonėms netikti dėl histamino ar kitų biogeninių aminų.
Ypač jų gali susikaupti brandintuose ir fermentuotuose sūriuose. Tyrimuose nustatoma labai didelė histamino koncentracijų variacija tarp skirtingų sūrių, o brandinimas ir mikroorganizmai yra vieni iš veiksnių, darančių įtaką biogeninių aminų susidarymui.
Todėl čia vengčiau paprastos taisyklės „mocarela ir rikota – mažai histamino, parmezanas – daug“. Histamino kiekis net tos pačios rūšies sūriuose gali skirtis.
Tai jau atskira tema, prie kurios dar sugrįšiu.
🌿 Apie sūrį ir histaminą parašysiu atskirai – nes čia svarbu ne tik sūrio rūšis, bet ir jo brandinimas, laikymas bei individuali tolerancija.
🌿 Taigi – ar sergant celiakija galima valgyti sūrį?
Taip. Paprastas natūralus sūris gali būti tinkamas sergant celiakija ir tada, kai ant pakuotės nėra užrašo „be glitimo„.
Tačiau, kaip ir renkantis daugelį kitų produktų, verta perskaityti etiketę.
Aš pirmiausia žiūriu į sudėtį, atsargiau vertinu sūrius su įvairiais priedais, o kilus abejonių dėl galimos kryžminės taršos renkuosi kitą gamintoją arba tiesiog paklausiu.
🌿 Gyvenant su celiakija man vis svarbiau ne sudaryti kuo ilgesnį „negalima“ sąrašą, o išmokti suprasti, kur rizika iš tiesų yra, o kur produkto galime nebijoti.
🌿Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
🌿Šaltiniai ir daugiau informacijos
Rengdami straipsnį rėmiausi šiais šaltiniais:
